Užuojauta 974 perziuros

Vieną rytą statybos darbų vadovas skambina į architektų biurą ir prašo pasikalbėti su architektu dėl vykdomo projekto. Sekretorė, nutaisiusi liūdną balsą atsako, “Atleiskite, pone, tačiau architektas vakar, atsitikus nelaimingam įvykiui, mirė lėta skausminga mirtimi kitame objekte”. Statybos darbų vadovas išreiškė savo gilią užuojautą ir padėjo ragelį.

Maždaug po valandos tas pats statybininkas skambina vėl ir vėl prašo pasikalbėti su architektu dėl to paties vykdomo projekto. Ir vėl sekretorė praneša jam tą pačią liūdną žinią, “Atleiskite, pone, tačiau architektas vakar, atsitikus nelaimingam įvykiui, mirė lėta skausminga mirtimi kitame objekte.” Kaip ir prieš tai statybininkas sumurmėjęs išreiškė savo gilią užuojautą ir vėl padėjo ragelį.

Tokie jo skambučiai tą rytą tęsėsi kas valandą, kol pagaliau sekretorė ėmė atskirti šio balsą. Tuomet ji paklausė: “Pone, kodėl jūs vis skambinate mums, nors ir žinote kad aš jums jau pasakysiu tą patį?”

Statybos darbų vykdytojas pratrūksta ilgai tramdytu isterišku juoku ir dusdamas atsako: “Nes man taip patinka, kai jūs tai sakote!”